Europos Sąjungoje pastatai suvartoja apie 40% visos energijos. Energijos krizės metu svarbu paklausti savęs: kaip galime sumažinti energijos vartojimą? Atsakymas paprastas: geriname pastatų energinį efektyvumą juos apšiltindami ir tokiu būdu sumažiname šildymui bei vėsinimui reikalingos energijos kiekį, o sutaupytą energiją atlaisviname kitoms sritims, taip sušvelnindami krizės padarinius.
ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2050 m. tapti neutralia klimato atžvilgiu. 2050 m. vis dar stovės daugiau nei 85% šiandieninių pastatų, o 75% iš jų šiuo metu yra energiškai neefektyvūs.
Apšiltindami juos, pagerindami jų energinį efektyvumą galime sumažinti pastatų sektoriaus galutinį energijos suvartojimą 45%.
Dažniausiai pastatų apšiltinimas yra efektyviausias būdas padidinti energinį efektyvumą ir sumažinti išlaidas energijai, lyginant su kitais būdais, pvz., saulės baterijomis ar geoterminiu šildymu. Geresnė pastatų šilumos izoliacija ne tik sumažina išlaidas energijai, bet ir pagerina gyvenimo kokybę, nes sumažėja nepageidaujamo triukšmo lygis, o patalpose galima lengviau palaikyti stabilią pageidaujamą temperatūrą.
Trumpai tariant, kuo didesnės energijos kainos, tuo greičiau atsiperka investicijos į mansardų, stogų ir sienų apšiltinimą. Kai kuriais atvejais sutaupoma tiek daug, kad investicijas galima finansuoti iš lėšų, anksčiau leistų didelėms sąskaitoms už energiją apmokėti.
Pramonės procesų ir įrangos izoliavimo atveju energinė renovacija taip pat gali atsipirkti labai greitai. EiiF tyrimo duomenimis, pramoninės energinės renovacijos atsipirkimo laikotarpis vidutiniškai siekia 2 metus, o kartais – vos kelis mėnesius.
Pastatų energinio efektyvumo didinimas ne tik mažina energijos sąskaitas. Kuo mažesnės energijos sąnaudos pastatų šildymui ir vėsinimui, tuo mažiau išmetama CO2.
Apšiltinus menkai izoliuotus pastatus, ES galėtų sumažinti CO2 išmetimą 204 mln. tonų kasmet. Tai prilygsta tokiam pat poveikiui aplinkai, kurį pasiektume sumažinę automobilių skaičių keliuose 43 milijonais.
Visi mūsų akmens vatos šilumos izoliacijos gaminiai mažina pastato CO2 išmetimą visą pastato gyvavimo laiką. Tačiau mes nestovime vietoje ir ieškome būdų, kaip ir toliau mažinti mūsų gaminių poveikį aplinkai.
Gaminant akmens vatą daugiausiai energijos sunaudoja akmens lydymas. Mūsų elektrinės lydymo krosnys Suomijoje ir Lenkijoje veikia naudodamos 100% atsinaujinančios energijos elektrą. Naudodami šią pažangią gamybos technologiją, lyginant su tradicinėmis žemakrosnėmis, emisiją sumažinome 80%. Nuo 2018 m. iki 2022 m. sugebėjome sumažinti savo gamybos Europos gamyklose CO2 emisiją iki 30%.
Šilumos izoliacija ne tik gerina energinį efektyvumą, bet ir sumažina išlaidas šildymui.2022 m. renovacijos projektas nominuotas Švedijos metų fasado konkurse Årets Fasad. Papildomas apšiltinimas sumažino pastatų energijos suvartojimą, CO2 išmetimą ir šildymo išlaidas. Be to, šilumos izoliacija slopina išorės triukšmą, leidžia palaikyti stabilią pageidaujamą vidaus temperatūrą, kadangi mikroklimatas viduje mažiau priklauso nuo išorės temperatūros.
Daugiau energiškai efektyvios renovacijos pavyzdžių rasite čia.
Mielai jums padėsime.
Kreipkitės į mūsų tvarumo specialistus!
