Stipriai griežtinami reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui

ES Vadovų Tarybos pranešime skelbiama, kad Europos Sąjungos valstybių vyriausybės privalo parengti nacionalinius planus, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas beveik iki nulio ir padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius. Atitinkamai bus patikslinta ir ES Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD).

„Tai išties labai ambicingas sutarimas, reiškiantis naują kokybinį šuolį visame sektoriuje,- sako mineralinės vatos gamintojų asociacijos narė Dr. Audronė Endriukaitytė. – Tai rimtas iššūkis ir visai ES statybų pramonei. Juk artėjimas prie „beveik nulinių energijos sąnaudų pastatuose" reiškia, kad statytojams kartelė pakelta dar aukščiau nei buvo kalbama iki šiol net ir diskutuojant apie pasyvių namų technologijas".

Pavyzdžiui, pasyvių namų energinis efektyvumas neviršija 15 kW energijos būsto kvadratinio metro šildymui, o statomų naujų būstų energinis efektyvumas svyruoja apie 55-60 kWh/m². Senos statybos būstų energijos sąnaudos šildymui Lietuvoje gali viršyti net ir 150-200 kWh/m².

„Tai reiškia, kad pastatų energijos sąnaudos turės būti sumažintos iki minimumo ir pasiektas maksimalus pastatų efektyvumas", - atkreipia dėmesį Dr. A.Endriukaitytė.

Anot statistikų, šiuo metu pastatai ES suvartoja net 40 procentų visos bendrijoje sunaudojamos energijos. Europos šiltinimo medžiagų gamintojų asociacijos „Eurima" mokslininkai teigia, kad, imantis paprasčiausių priemonių, tokių kaip sienų ir stogų šiltinimas, naujų ir jau pastatytų pastatų energijos suvartojimas gali būti sumažintas per pusę. 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad didinant pastatų energinį efektyvumą per metus ES gali sutaupyti iki 270 mlrd. eurų energijos sąnaudų. Be to, net 460 mln. tonų būtų sumažintas per metus išmetamo CO₂ kiekis ir Europoje būtų sukurta apie 0,5 milijono naujų „žalių" darbo vietų.

Sprendimas pataisyti EPBD direktyvą dar kartą patvirtino Europos požiūrį ir lyderystę pastatų energinio naudingumo srityje bei parodė pavyzdį visoms Kopenhagoje gruodį COP15 diskusijose dalyvavusioms suinteresuotoms pusėms.

Daugiau informacijos:

Dr. Audronė Endriukaitytė,
tel. +370 69810077,
el.p. audrone.endriukaityte@paroc.com


Informacijos šaltiniai:

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/trans/111791.pdf

www.eurima.org


Papildoma informacija:

Asociacijos „Eurima" nariai gamina šiltinimo produktus iš mineralinės vatos. Šie produktai naudojami gyvenamuosiuose, komercinės paskirties ir pramoniniuose pastatuose. Šiltinimas stiklo ir akmens vata užtikrina aukštą komforto lygį, mažas energijos sąnaudas, mažesnį išmetamo anglies dvideginio kiekį. Mineralinė vata apsaugo nuo šilumos nuostolių per stogus, sienas, grindis, vamzdynus ir katilus, sumažina triukšmą ir apsaugo gyvenamuosius namus bei pramonės įrenginius nuo gaisro.

Nuo 2002 m. „Eurima" bendradarbiauja su „Ecofys", nepriklausomais tarptautiniais konsultantais energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos sprendimų srityje. Siekiant, kad būtų geriau suvokiamas pastatų potencialas energijos taupymo kontekste buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad: 

• Pastatai yra susiję su 40 procentų Europoje išmetamo CO2 kiekio, o jų sandarinimas ir šiltinimas šią emisiją gali sumažinti per pusę [„Ecofys" I 2002 m.].
• Dabartinė Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) leidžia panaudoti tik 10 proc. pastatų potencialo taupant energiją; išplėsta EPBD galėtų sumažinti bendrą pastatų emisijos kiekį 460 mln. tonų per metus [„Ecofys" II 2004 m. ir V 2005 m.]. 
• Pastatų potencialo panaudojimas Europai sutaupytų 270 mln. eurų per metus energijos sąnaudų (esant 70 JAV dolerių naftos barelio kainai), [„Ecofys" III 2005 m., IV 2005 m., VI 2006 m.] ir sukurtų apie 530 000 „žalių" darbo vietų.
• Šiuo metu pastatai suvartoja 40 procentų visos Europos energijos išteklių. Tai daugiau nei transporto ar pramonės šakose.
• Tokios priemonės kaip stogo ir sienų šiltinimas gali sumažinti energijos suvartojimą per pusę ir 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą visoje Europoje. Taip būtų sutaupoma 3,3 mln. barelių naftos per dieną.
• Bendros pastangos sumažinti pastatų energijos suvartojimą 25 ES šalyse sutaupytų europiečiams, remiantis pastarojo meto energijos kainų lygiu, apytikriai 270 mlrd. eurų vertės energijos sąnaudų per metus. 
• Pastatų techninis potencialas ES leistų sumažinti išmetamo CO₂ kiekį 460 mln. tonų per metus, o tai yra daugiau, nei ES įsipareigojo Kioto protokole.
• Jei bendrų veiksmų pastatų energiniam naudingumui padidinti būtų imtasi šiandien, iki 2010 m. išmetamo CO₂ kiekį būtų galima sumažinti 83 mln. tonų per metus, iki 2015 m. − iki 144 mln. tonų per metus ir iki 2032 m. pasiekti 460 mln. tonų per metus techninį potencialą.

Informacinis pranešimas

2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius