Akmens vatos tvarumas – ką sako skaičiai?

Atsakingumo lygį galima pateikti skaičiais. Kalbant konkrečiau, mūsų atsakingumą parodo metai ir procentai, kuriais matuojamos bendros pastangos kovoje su klimato kaita. Šie skaičiai kartais gali būti negailestingi.

Europos Sąjungoje pastatams tenka maždaug 40 % viso energijos suvartojimo. Be to, pastatų eksploatavimo metu išmetama maždaug trečdalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pavyzdžiui, Suomijos statybos pramonės sektoriaus konfederacija CFCI suskaičiavo, kad visi šalies statiniai kasmet išskiria 17,1 mln. tonų anglies dioksido. Tai kur kas daugiau, nei išskiria visos transporto priemonės.

Tačiau yra ir optimistiškesnių skaičių. ES yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju žemynu pasaulyje, kurio suminis poveikis klimatui bus neutralus. Iki 2030 m. planuojama sumažinti CO₂ emisijas perpus.

„Owens Corning Paroc“ yra pasiryžusi pasiekti šį tikslą.

Čia yra svarbus vienas skaičius. Tai santykis 1:200. Jis apibūdina svarbų rodiklį: kiekvienai akmens vatos gamybos metu į orą išmetamai 1 tonai CO₂ per 50 metų tenka 200 tonų CO₂, kurių eksploatavimo metu neišmeta ja apšiltinti pastatai. Štai kaip šilumos izoliacija prisideda prie kovos su klimato kaita ir sumažina poveikį aplinkai.

Abu šie skaičiai, ir 1, ir 200, yra svarbūs kovoje su klimato kaita.

Pradėkime nuo minėto santykio didesniojo skaičiaus – 200. Pasak daugybės specialistų, jis yra labai svarbus siekiant neutralaus poveikio klimatui.

Mineralinė vata, tokia kaip PAROC® akmens vata, yra plačiai Europoje naudojama šilumos izoliacija. „Owens Corning Paroc“ gaminiai yra pelnytai užsitarnavę pasitikėjimą kaip nedegūs, ilgaamžiai, sugeriantys garsą, atsparūs drėgmei ir pakartotinai naudojami.

Jie sukuria apsauginį apvalkalą pastatui, kuris apgaubia sienas ir stogą bei reikšmingai sumažina energijos suvartojimą šildymui, vėsinimui ir eksploatacijai.

Galbūt žodis „reikšmingai“ ir skamba per daug pretenzingai, tačiau skaičiai kalba už save. Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija EURIMA cituoja „Material Economics“ konsultacijų įmonės tyrimą, kuriame teigiama, kad net 85% Europos pastatų generuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tenka energijai, kuri suvartojama pastatų šildymui, vėsinimui ir eksploatacijai. Kokybiškai apšiltinus pastatus jie suvartotų kur kas mažiau energijos ir išmestų mažiau CO₂.

Tad smagu žinoti, kad pastaraisiais metais naujų pastatų statybos srityje pasiekta didelės pažangos. Keliose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje nauji pastatai turi atitikti griežtus energinio naudingumo reikalavimus.

Tačiau Europoje yra labai daug senų namų. Europos Komisijos skaičiavimais, 85 % ES pastatų yra senesni nei 20 metų, t. y. pastatyti tuomet, kai energinio naudingumo reikalavimai buvo kur kas mažesni. Tai reiškia, kad yra milijonai pastatų, kuriuose energija iššvaistoma per sienas ir stogą.

Gerai yra tai, kad jau esame sukūrę sprendimą šiai problemai – senų pastatų renovacija ir apšiltinimas ilgaamže ir kokybiška šilumos izoliacija, atitinkančia nūdienos poreikius.

2020 m. spalį Europos Komisija paskelbė strategiją „Renovation Wave Strategy“, kurioje numatyta dvigubinti renovacijos tempus, renovuoti pastatus taip, kad didėtų jų energinis efektyvumas.

Tam reikia ne tik investicijų, bet ir didesnių pastangų. EURIMA pareiškime yra teigiama, kad jei seni pastatai Europoje bus renovuojami dabartiniu tempu, kai per metus renovuojama tik 1 % visų pastatų, pasiekti neutralų poveikį klimatui užtruks visą šimtmetį.

Ką mums sako pirmasis minėto santykio skaičius, kuris parodo, kiek CO₂ yra išskiriama akmens vatos gamybos metu? Ar verta dėl to nerimauti, juk nauda jau dabar yra daug kartų didesnė už neigiamą poveikį. Kiekviena PAROC® izoliacijos plokštė prisideda prie bendros kovos su klimato kaita.

„Žinoma, kad verta“,- sako Beatrice Hallén, „Owens Corning Insulation Europe and Paroc“ tvarumo lyderė.

„Kai tik mums pavyks perpus sumažinti tą pirmąjį santykio skaičių, pats santykis iškart išaugs dvigubai iki 1:400. Ir mes nuolat stengiamės, kad akmens vatos gamybos proceso poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tikime, kad kiekvienas mūsų žingsnis prisideda prie kovos su klimato kaita.“

Puikus pavyzdys – akmens vatos gaminių linija „PAROC® Natura“, kuri rinkoje pasirodys 2021 m.

Ji gaminama naudojant „low-carbon“ technologiją, žaliąją elektrą, gamybines atliekas ir naujas technologijas. Kompensavusi likusį CO₂ kiekį, „Owens Corning Paroc“ sukūrė visiškai poveikio klimato kaitai nedarantį šilumos izoliacijos gaminį.

Akmens vatos gamybos procesas yra imlus energijai. Jo metu į aplinką išmetamos CO₂, kurių kiekis priklauso nuo kuro rūšies ir gamybos technologijos. Vertinant baigto pastato poveikį aplinkai, įvairių izoliacijos medžiagų įtaka yra menka, tačiau „Owens Corning Paroc“ vis tiek siekia sumažinti ir šiuos rodiklius.

Tad ko gi reikėtų norint perpus sumažinti mineralinės vatos gamybos metu susidarančias emisijas, o ilgainiui ir visiškai jų išvengti?

„Visų pirma, būtina investuoti į naujas technologijas ir žiedinę ekonomiką“,- mano Mats Björs, „Swedisol“ (Trade Association for Leading Mineral Wool Insulation Manufacturers in Sweden) vadovas.

„Lyginant su kitomis izoliacinėmis medžiagomis, mineralinė vata pasižymi ypatingu išskirtinumu – ją galima perdirbti ir vėl panaudoti įvairiais skirtingais būdais. Kitos izoliacinės medžiagos, pavyzdžiui, medžio plaušo ar plastikinė izoliacija, gali būti perdirbamos tik jas sudeginant ir išgaunant energiją. Tad mineralinės vatos izoliacija puikiai tinka žiedinei ekonomikai.“

Rengdami šį straipsnį taip pat pakalbinome Pekka Vuorinen, Suomijos statybos pramonės konfederacijos Aplinkos ir energijos padalinio direktorių.